Visas svarstyklių kainas galite matyti ir atlikti užsakymus prieš tai užsiregistravę mūsų sistemoje. Pastoviems klientams dar geresnės kainos ! Registracijai užtruksite kelias minutes, ir tai yra visiškai nemokamai

PRISIJUNGTI 


Pastaba: Visos kainos galioja TIK atliekant užsakymus mūsų el. parduotuvėje www.svarstykles.com

Apie svarstykles

Svarstyklės – prietaisas naudojamas svoriui arba masei nustatyti. Svarstyklės yra skirstomos į dvi pagrindines kategorijas: spyruoklines bei svirtines (balansines).

Svirtinės svarstyklės yra seniausio tipo svarstyklės sudarytos iš pagrindinio stovo ant kurio horizontaliai laikosi svirtis. Ant vienos iš dviejų svirties lėkštelių yra padedamas objektas, kurio svorį yra norima sužinoti, o ant kitos - tikslaus svorio svareliai. Kai svirtis išsitiesina, o abi lėkštelės pakimba viename aukštyje yra tiksliai nustatomas objekto svoris, paskaičiuojant bendrą svarelių svorį.Spyruoklinės svarstyklės buvo išrastos 1760 m. kaip alternatyva svirtinėms svarstyklėms. Spyruoklinės svarstyklės yra pagamintos panašiu principu kaip ir svirtinės svarstyklės. Svarstyklių svirtį su lėkštelėmis svoriams padėti laiko svarstyklių pagrindas. Po lėkštelėmis yra įtvirtintos spyruoklės, kurios susispaudžia dedant svorius. Veriamas objektas yra padedamas ant vienos lėkštelės, ant kitos dedami svareliai tol, kol abi lėkštelės atsiduria viename lygyje. Apskaičiavus bendrą svarelių svorį yra nustatomas objekto svoris. 1960 m. šias svarstykles pakeičia tenzometrinės svarstyklės su specialia svėrimo spyruokle vadinama apkrovos davikliu. Šiandien, šio šipo svarstyklės yra plačiai naudojamos rinkoje, tačiau vis dažniau ir dažniau mechaninės svarstyklės yra keičiamos elektroninėmis, kurios sveria svorius ypatingai tiksliai. 

Tikslumas – laipsnis, su kuriuo yra susijęs matavimo vienetas atitinkantis tikrąją svorio vertę. Tikslumas yra nuolatinių diskusijų, svėrimo prietaisų gamybos ir naudojimo rinkoje, pagrindas. Paprastai, tikslumas yra nurodomas  procentais visoje skalėje (%FS – fool scale) arba atitinkamoje matavimo skalėje (%AR – actual reading). Visi matavimo prietaisai turi šiokį tokį tikslumo nukrypimo laipsnį kadangi absoliutaus tikslumo nėra įmanoma nustatyti. Yra įvairiausių veiksnių įtakojančių svarstyklių tikslumą –  atsikartojamumas, linijiškumas ir svėrimo neapibrėžtumas. Svarstyklių tikslumas yra nustatomas atsižvelgiant į tiesioginius svėrimus bei svarstyklių naudojimo vietą. Dažniausiai, kai yra vartojamas tikslumo terminas jis yra siejamas su svarstyklėmis bei asocijuojasi su svėrimo netikslumu, nuokrypiais. Jeigu svarstyklių gamintojas nurodo jog svarstyklių tikslumas yra 1%FS, tai reiškia, kad svėrimo tikslumas gali nukrypti per 1% visoje svėrimo skalėje jeigu svarstyklės yra tinkamai sureguliuotos.

Atsikartojamumas – svarstyklių gebėjimas nustatyti tą patį svorį, tomis pačiomis sąlygomis. Norint nustatyti svarstyklių atsikartojamumą, reikia dešimt ar daugiau kartų pasverti tos pačios vertės svarelį,  visada tomis pačiomis sąlygomis. Gauti svėrimo rezultatai yra suskaičiuojami ir išvedamas standartinis svėrimo nuokrypis. Standartinis nuokrypis yra naudojamas nustatant atsikartojamumą.

Atkuriamumas – svarstyklių begėjimas visada parodyti atitinkamus rezultatus esant įvairioms besikeičiančioms sąlygoms.

Kalibravimas – veiksmų seka atliekama naudojant svorių etalonus, tikrinant ar svarstyklės tinkamai sveria ir pateikia tikslius duomenis. Laikui bėgant svarstyklės dėvisi. Svarstyklių susidėvėjimas turi įtakos svėrimo tikslumui. Svarstyklių reguliavimas atstato toleruotiną svarstyklių tikslumą.

Patikra – veiksmų seka nustatanti sąsają tarp svarstyklių rodomos svorio vertės ir svorio etalono vertės. Kitaip tariant, patikra yra procesas, kurio metu patikrinama – ar uždėjus jau žinomą svorį ant svarstyklių, jos parodo tą pačią svorio vertę.

Maksimali svėrimo riba – tai yra didžiausias svoris, kurį gali pasverti tam tikros svarstyklės. Rinkdamiesi svarstykles, turėtumėte atkreipti dėmesį į svorį objektų, kuriuos planuojate sverti; jų svoris negali viršyti maksimalios svarstyklių svėrimo ribos, tad, kad neperspaustumėte svarstyklių - patartina renkantis svarstykles, pasirinkti tokias, kurių maksimali svėrimo riba būtų bent truputėlį didesnė negu planuojamų sverti objektų svoris. Tačiau, kuo didesnė maksimali svarstyklių svėrimo riba, tuo didesnė tikslumo paklaida, tad nederėtų rinktis svarstyklių su ypatingai didele svėrimo riba, kadangi nukentės svėrimo rezultatų tikslumas.

Priklausomai nuo svarstyklių tikslumo (padalos vertės) ir techninių parametrų yra taikomi maksimalios svėrimo ribos:

Svarstyklių tikslumo padala

Svarstyklių maksimalus sveriamas svoris

0,0000001 g.

iki 2 g.

0,000001 g.

iki 22 g.

0,00001 g.

iki 230 g.

0,0001 g.

iki 410 g.

0,001 g.

iki 1200 g.

0,01 g.

iki 8200 g.

0,1 g.

iki 64000 g.

 

Skiriamoji geba (padalos vertė, žymėjimas d) – elektroninėse bei skaitmeninėse svarstyklėse  skiriamoji geba yra mažiausias sveriamo objekto masės pakitimas, atvaizduojamas svarstyklių. Kitaip tariant, tai yra mažiausia svarstyklių suprantama svorio vertė uždedant arba nuimant bet kokį svorį. Analoginėse (mechaninėse) svarstyklėse, tai yra mažiausia vertė kurią atvaizduoja svarstyklių ciferblato rodyklė.

Pavyzdžiui:

152.358 g. svoris pasvertas svarstyklėmis, kurių skiriamoji geba yra 0.001 g., svarstyklių ekrane bus atvaizduojamas 152.358 g.;

152.358 g. svoris pasvertas svarstyklėmis, kurių skiriamoji geba yra 0.01 g., svarstyklių ekrane bus atvaizduojamas 152.36 g.

Skiriamoji geba, neturėtų būti painiojama su svarstyklių tikslumu. Kai svarstyklės yra tinkamai sukalibruotos ir sureguliuotos darbui, dauguma svarstyklių bus tikslios, jų skiriamoji geba bus +/- 2g., tačiau geba gali varijuoti priklausomai nuo svarstyklių tipo ir kitų parametrų.

Patikros vertė (patikros vertės padala, žymėjimas e) – tai yra mažiausias svėrimo intervalas, naudojamas nustatant produkto vertę, kuri priklauso nuo produkto svorio tam tikroje svėrimo skalėje. Patikros vertė yra būtina svarstyklėms, naudojamoms prekyboje. Patikros vertė (e) nustato svarstyklių gamintojas naudodamasis specialia programa - CE, galiojančia visose Europos Sąjungos šalyse. Labai dažnai pasitaiko, kad svarstyklių patikros vertė skiriasi nuo svarstyklių padalos vertės. Pavyzdžiui, svarstyklių padalos vertė yra 0,01 g., tačiau patikros vertė yra 0,1g. Tokiu atveju, produkto vertė turi būti paskaičiuojama atsižvelgiant į patikros vertę – 0,1 g. nors ir svarstyklės pateikia duomenis 0,01 g. tikslumu. Dauguma svarstyklių gamintojų paskutinį svėrimo rezultatų skaičių atvaizduoja skliaustuose, kad svarstyklių naudotojas praleistų paskutinįjį skaičių apskaičiuodamas produkto vertę atsižvelgiant į produkto svorį.

Matavimo neapibrėžtis - tai parametras, kuris yra naudojamas nurodyti, matavimų (svėrimų) kokybę. Kadangi nė vienas matavimo prietaisas nėra 100 % tikslus, mokslininkai ir išradėjai vartoja šį matavimo neapibrėžties terminą, kad išvengtų nesusipratimų susijusių su prietaisų matavimų galimybėmis bei rezultatais. Yra įvairių metodų išreikšti, apskaičiuoti matavimo neapibrėžtį.

Tikslumo klasė – matavimo prietaisai yra suskirstyti į grupes atsižvelgiant į: patikros, padalos vertes bei svarstyklių svėrimo skalę. Svarstyklės yra klasifikuojamos pagal tikslumo klasę tam, kad būtų paprasčiau išsirinkti svarstykles konkrečiai naudojimo sričiai.

Tikslumo klasė

Patikros vertė (e)

Svarstyklių padalos taškai

Svarstyklių paskirtis

Minimali

svėrimo riba

Maksimali svėrimo riba

I

≥1 mg.

50,000

-

Precizinės, laboratorinės svarstyklės

II

1 – 50 mg.

100

100,000

Laboratoriniams svėrimams, brangakmeniams, brangiesiems metalams, grūdams, medicininėms kanapėms ir t.t sverti.

≥100 mg.

5,000

100,000

III

0.1 – 2 g.

100

10,000

Visų tipų komercinės, grūdų testavimo, prekybinės, tauriųjų metalų, pusiau brangių mineralų, gyvūnų, pašto, automobilinės iki 14 000 kg. svarstyklės.

≥5 g.

500

10,000

IIIL

≥2 kg.

2,000

10,000

Automobilinės svarstyklės iki 14 000 kg., ašinės svarstyklės.

IIII

≥5 g.

100

1,200

Apkrovos, mobilios ašinės svarstyklės.

 

Patikros ženklinimas - etiketė, žyma ar antspaudas nurodantis prietaiso tinkamumą naudoti prekyboje. Patikros ženklas yra uždedamas ant svarstyklių tik tada, kai jos yra patikrinamos – ar atitinka tam tikrą tikslumo klasę. Metrologinę patikrą gali atlikti tik tam tikrus leidimus turinčios įstaigos. Jeigu prekybinėje veikloje naudojamos svarstyklės yra be patikros, jų negalite naudoti. Jeigu patikros metu, inspektoriai aptiks svarstykles naudojamas be patikros, gali tekti sumokėti nemažas baudas, iškilti grėsmė netekti verslo. 

Kalibravimo sertifikatas (metrologinės patikros sertifikatas) - Kalibravimo sertifikatas yra dokumentas, kurį pasirašo kalibravimo meistras atlikęs sėkmingą prietaiso kalibravimą. Paprastai, sertifikate yra įrašomi duomenys apie svarstykles, informacija apie kalibravimui bei specialiai patikrai naudotus sertifikuotus svarmenis. Jeigu įsigytas svarstykles norėsite vežti į kitą valstybę, patikros sertifikatas gali būti pripažintas negaliojančiu, kadangi gravitacinė zona gali skirtis iki 0,5 % ir paveikti svarstyklių rodmenis. Tradicinės mechaninės balansuojančios svarstyklės iš esmės matuoja masę. Tačiau įprastos elektroninės svarstyklės matuoja gravitacinę jėgą tarp mėginio ir Žemės, t. y. mėginio svoris, kuris skiriasi priklausomai nuo vietos dėl Žemėje svyruojančios gravitacijos apie 0,5%. Todėl tokios svarstyklės turi būti perkalibruojamos po įdiegimo būtent tai konkrečiai vietai tam, kad būtų tiksliai išmatuojama masė.

Apkrovos įrenginys – svarstyklių sudedamoji dalis, kuri gauna krūvį uždėjus ant jos svorį. Pavyzdžiui, platforma, lėkštelė, samtelis ir t.t. Prieš pasirenkant svarstykles reikia atkreipti dėmesį į svėrimo platforma, kad ji nebūtų nei per didelė, nei per maža planuojamiems sverti objektams. Dažniausiai, svėrimo platforma gali būti šiek tiek mažesnė už sveriamą objektą, tačiau tokiu atveju, sveriamas objektas neturėtų judėti ar liestis su aplinkoje esančiais daiktais bei būti sunkesnis negu maksimali svarstyklių svėrimo riba. Taip pat, patogiam svėrimui, galima naudoti papildomą padėklą, kurio svoris yra atimamas taros funkcijos pagalba. Didžioji dalis svarstyklių turi šią funkciją.

Elektromagnetinis jėgos atkūrimas – tradiciškai sveriant svorius su svirtinėmis ar spyruoklinėmis svarstyklėmis, norimas pasverti objektas yra uždedamas vienoje svirties pusėje, o žinomo svorio svareliai kitoje. Kai svirtis išsilygina, apskaičiuojamas objekto svoris. Elektromagnetiniu principu veikiančios svarstyklės taip pat naudoja svirtinę svėrimo sistemą, tačiau elektromagnetinio jėgos matavimo principu – sugeneruojamas elektromagnetinis laukas priešingoje negu sverti padėtas objektas pusėje. Dauguma laboratorinių svarstyklių sveria šiuo principu, kadangi tik taip galima pasverti ypatingai lengvus objektus labai tiksliai.

Svoris – fizikinis dydis, nurodantis daiktą veikiančios gravitacinės jėgos dydį. Kasdieninėje kalboje (dėl istorinių priežasčių - ir kai kuriuose technologiniuose terminuose) svoris dažnai laikomas masės sinonimu.

Masė – fizikinis dydis, intuityviai suvokiamas kaip medžiagos kiekio matas.

Masė ir svoris – kasdieninėse situacijose yra vartojamas terminas masė, jis vartojamas kaip žodžio svoris sinonimas. Tačiau, mokslo pasaulyje, svoris ir masė yra du skirtingi matai. Objekto svoris yra dydis veikiamas sunkio jėgos bei gravitacijos, kuris yra proporcingas objekto masei.

Kilogramas yra bazinis SI sistemos masės vienetas. Tai vienintelis bazinis SI sistemos vienetas, kurio etalonas yra fizinis objektas (saugomas Prancūzijoje), o taip pat vienintelis bazinis vienetas kuris yra naudojamas su daugiklio priešdėliu 'kilo', tai yra, apibrėžtas kaip tūkstantis nesisteminių vienetų – gramų.

Tarptautinis kilogramo prototipas – (International Prototype Kilogram – IPK) iš pradžių kilogramas buvo vandens kubinio decimetro masės vienetas. 1889 m. pirmasis kilogramo prototipas buvo pagamintas iš devyniasdešimt procentų platinos ir dešimties procentų iridžio. Nuo tada prototipas yra laikomas masės vienetu. Kilogramo prototipas ir dar 6 jo kopijos yra saugomos Tarptautinio svorių ir matų biuro saugykloje, esančioje Sevro (Sevres) komunoje, Paryžiuje. Vienas tokių prototipų vadinamas Tarptautiniu prototipu. Kilogramas yra vienintelis SI sistemos vienetas apibūdinamas kaip fizikinis artefaktas. Laboratorijose dedama daugybė pastangų, kad būtų pagamintas stabilesnis kilogramo standartas, naudojantis įvairiausiomis rašytinėmis specifikacijomis. Viena laboratorija pateikė pasiūlymą sukurti tikslią gryno silicio sferą, kuri svertų tiksliai vieną kilogramą, ir tada suskaičiuoti, kiek silicio atomų yra tokioje sferoje. Kilogramas būtų apibrėžtas pagal suskaičiuotų silicio atomų svorį. Tai atrodo paprasta, bet techniškai realizuoti yra nepaprastai sudėtinga.

Bendrasis svoris – objekto svoris įskaitant įpakavimą.

Neto svotis – objekto svoris be įpakavimo. Neto svoris yra naudingas apskaičiuojant  produkto kainą, mokesčius ar kitus reikalingus mokesčius.

Taros svoris – objekto įpakavimo, papildomos medžiagos, transportavimo priemonės ir pan. svoris. Labai dažnai, taros svoris yra rašomas ant traukiniais vežamų arba laivais plukdomų konteinerių tam, kad būtų paprasčiau apskaičiuoti neto svorį.

Svorių vidurkis – svorio vidurkio apskaičiavimo funkciją dažniausiai turi vienetus skaičiuojančios svarstyklės. Svorio vidurkis yra paskaičiuojamas bendrą objekto svorį dalijant iš sveriamų objektų skaičiaus. Vienetus skaičiuojančios svarstyklės dirba remdamosi prielaida, kad sveriamų objektų masė yra vienoda, tad svorį paskaičiuoja sumuodamos vienetų masę.

Taros mechanizmas – mechanizmas skirtas nustatyti ar subalansuoti pakavimo medžiagos, konteinerio, transportavimo priemonės svorį, kuris nėra priskiriamas prie grynojo medžiagos svorio. Daugelis elektroninių svarstyklių turi taros funkciją, kur yra naudojama nustatant sveriamą svorio vertę ties 0, kai tara yra uždėta ant svarstyklių svėrimo platformos. Nuėmus svorį bei tarą nuo svėrimo platformos, svarstyklės parodo minusinį svorį, kuris yra lygus taros svoriui.

Nulio nustatymo mechanizmas – nulinio svorio nustatymas kai ant svarstyklių nėra jokio svorio ar taros. Yra trys nulio nustatymo mechanizmų tipai:

1.    Automatinis nulio nustatymas (Auto Zero) – automatinis nulio nustatymas be žmogaus pastangų. Įvairiausi aplinkos veiksmai tokie kaip – oro srauto gūsiai, triukšmas gali įtakoti svarstyklių rodmenis. Automatinis nulio nustatymas pašalina šių veiksmų poveikį būsimiems svėrimams. Tačiau, automatinis nulio nustatymas gali būti trukdis sveriant ypatingai lengvus svorius. Pavyzdžiui, jei svarstyklės turi automatinę nulio nustatymo funkciją, kurių svėrimo padala yra 0,2 g., sveriant svorį mažesnį negu 0,2 g. svarstyklės neparodys tikslaus sveriamo objekto svorio.

2.    Pusiau automatinis nulio nustatymo mechanizmas – nulio nustatymas atliekamas svarstyklių vartotojo.

3.    Automatinis nulio nustatymas tam tikroje svėrimo skalės dalyje.

Svarstyklių klasifikavimas

Analitinės svarstyklės – svarstyklės pasveriančios labai lengvus objektus ypatingai tiksliai. Dauguma analitinių svarstyklių sveria 0.1 mg.(0.0001 g.) tikslumu ar dar tiksliau.

Gyvūnų svarstyklės – specialiai sukurtos, dažniausiai, galvijams sverti svarstyklės.

Kontrolinės svarstyklės – svarstyklės, naudojamos kontroliniams svėrimams kai yra žinomos svorio ribos. Šios svarstyklės paprastai naudojamos svėrimo operacijoms atlikti kai operatorius turi užpildyti tam tikrą tarą sveriamu objektu iki atitinkamos svorio ribos. Pasiekus reikalaujamą svorio ribą svarstyklėse suveikia garsinis signalas.

Vienetus skaičiuojančios svarstyklės – svarstyklės skirtos ne tik pasverti objekto svorį tačiau ir suskaičiuoti – kiek svėrimui skirtų objektų buvo uždėta ant svarstyklių svėrimo platformos.

Kainą skaičiuojančios svarstyklės – dažniausiai prekybinės svarstyklės, gebančios ne tik pasverti objektus, bet ir paskaičiuoti jų kainą atsižvelgiant į svorį.

Kraninės arba pakabinamos svarstyklės – svarstyklės skirtos sverti nestandartinius svorius net iki 10 000 kg.

Juvelyrinės svarstyklės – ypatingai tikslios svarstyklės pritaikytos darbui su brangakmeniais bei įvairiais metalais.

Mikrobalancinės svarstyklės – svarstyklės sveriančios net iki 1(1μg)  mikrogramo tikslumu. Mikrogramas yra viena milijonoji gramo dalis (0.000001 g.) Šio tipo svarstyklės reikalauja ypatingos priežiūros, siekiant sumažinti netikslių svėrimo rezultatų. 

Dvigubo diapazono svarstyklės – svarstyklės turinčios vieną maksimalią svorio reikšmę, tačiau svėrimo diapazono tikslumas dalinamas į du segmentus, nustatomus automatiškai, atsižvelgiant į svėrimo platformos apkrovą, tiek didinant, tiek mažinant apkrovą.

Pašto svarstyklės – specialios svarstyklės, dažniausiai kainą skaičiuojančios,  įvairių dydžių bei svorių svarstyklės siuntoms sverti.

Precizinės svarstyklės – pritaikytos darbui sveriant ingredientus vaistų gamyboje ar kitose srityse, kur yra naudojamos medicininės formulės.

Automobilinės svarstyklės – svarstyklės skirtos sverti įvairias transporto priemones (išskyrus traukinių vagonus), pakrautas arba nepakrautas.

Apkrovos tikrinimo svarstyklės – kompaktiškos, nešiojamos svarstyklės specialiai pritaikytos nustatyti apkrovą automobilių ratams, ašims.

Faktoriai įtakojantys tikslius svėrimo rezultatus:

1.    Oro gūsiai bei dulkės. Net ir menkiausi oro gūsiai gali daryti įtaką svėrimo tikslumui. Dulkės, nusėdusios ant ypatingai jautrių svarstyklių padidina sveriamo objekto svorį.

2.    Jeigu svarstyklės yra maitinamos nuo tinklo, įtaką tiksliems svėrimo rezultatams gali daryti net menkiausi tinklo sutrikimai, įtampos pokyčiai.

3.    Netinkamai pastatytos svarstyklės (judančio, netiesaus ar minkšto paviršiaus).

4.    Netinkamai sulygiuotos mechaninės svarstyklių detalės dėl komponentų plėtimosi esant aukštesnei temperatūrai arba susitraukimo, esant žemesnei temperatūrai.

5.    Magnetiniai laukai, veikiantys svarstykles dėl geležies turinčių komponentų bei įrenginių, esančių aplink svarstykles.

6.    Elektrostatinių sričių jėgos.

7.    Cheminės reakcijos tarp oro ir sveriamos medžiagos, ypatingai dėl pusiausvyros korozijos formoje.

8.    Atmosferos drėgmės kondensacija ant vėsių, šaltų objektų.

9.    Vandens garavimas nuo vandeningų sveriamų objektų.

10.  Oro konvekcijos procesas, vykstantis nuo karštų ar šaltų daiktų.

11.  Gravitacinės būsenos pakitimas transportavus svarstykles į kitą vietą.

12.  Vibracijos ir seisminiai sutrikimai, dažniausiai sukeliami pravažiuojant sunkiasvorėms transporto priemonėms.

13.  Svarstyklių jutiklių pažeidimai, uždedant ant jų per daug sveriančius svorius.

Svarstyklių priežiūra

Svarstyklės yra preciziškas ir jautrus prietaisas, kuris iš karto reaguoja esant aplinkos pokyčiams, tad yra svarbu nuolat tinkamai prižiūrėti prietaisą. Valykite svarstykles, kad pašalinių sveriamų produktų ar aplinkoje esančių įvairių medžiagų dalelių nepatektų į svarstyklių mechanizmą. Nenaudokite svarstyklių ypatingai šaltoje ar karštoje patalpoje, kadangi greiti ir dideli temperatūros pokyčiai ne tik kenkia tiksliam svėrimui, bet ir gali deformuoti svarstyklių mechanizmo sudedamąsias detales. Vos įsigiję svarstykles, leiskite jom kurį laiką pabūti kambario temperatūroje. Tinkamai kalibruokite svarstykles, bei laiku pakeiskite maitinimo elementus (jeigu Jūsų svarstyklės yra maitinamos elementais).

Prieš skaitydami toliau, pabandykite pakeisti svarstyklių elementus, tinklo adapterį arba akumuliatorių. wink

Dažniausias svarstyklių gedimas yra tiesiog išsekę maitinimo elementai, sugedęs tinklo adapteris arba išsikrovęs maitinimo akumuliatorius. Tam, kad sutaupytumėme Jūsų laiką ir išlaidas, primigtinai patariame - prieš kreipdamiesi dėl remonto darbų, arba svarstyklių grąžinimo sąlygų, pabandykite pakeisti šiuos svarstyklių komponentus. Taip pat, patariame patikrinti ar elektros lizdui yra tiekiama elektros srovė. Greičiausiai, rimto remonto Jūsų svarstyklėms nė nereikės ir viską sutvarkyti galėsite patys.

Jeigu pakeitus maitinimo elementus naujais ir sukalibravus svarstykles gedimas nedingsta, prašome skaityti toliau. Aptariami klausimai gali padėti susitvarkyti svarstykles patiems. 

Kodėl svarstyklės rodo netiksliai?

Elektroninės svarstyklės yra labai jautrios įvairiems aplinkos pokyčiams. Jeigu svarstyklės rodo neteisingai, pirmiausiai, reikėtų patikrinti ar jos tinkamai pastatytos (ant tvirto lygaus paviršiaus), ar svėrimo platforma tinkamai uždėta at svarstyklių, patikrinti maitinimo šaltinius svarstykles sukalibruoti. Jeigu ir po nuodugnaus svarstyklių patikrinimo bei kalibracijos jos vis tiek neteisingai rodo, jų veikimui gali kenkti aplinkoje esantys elekektromagnetinius laukus kuriantys prietaisai. Taip pat, svarstyklių veikimui įtaką daro pravažiuojantis sunkiasvoris transportas. Tačiau, jeigu ir pašalinus visus trikdžius ir sukalibravus svarstykles jos rodo netiksliai, greičiausiai, Jūsų svarstyklėms reikalingas rimtesnis remontas.

Kodėl svarstyklių ekranas nerodo dalies skaitmenų?

Jeigu ekrane matote tik atskiras skaitmenų dalis, gali būti, kad yra pažeista ekrano ir pagrindinės svarstyklių programinės plokštės jungtis. Taip nutikti gali dėl kelių priežasčių: transportavimo metu svarstyklės buvo pažeistos, svarstyklės buvo numestos, sukrėstos arba ant jų buvo užmestas didelis svoris. Kadangi daugumos svarstyklių pagrindinę plokštę yra suku pasiekti, dėl remonto reikėtų kreiptis į meistrus.

Apie metrologines patikras

ES valstybės narės yra įsipareigojusios apsaugoti savo vartotojus nuo klaidingų rezultatų atliekant įvairių objektų svėrimo operacijas įvairiomis svarstyklėmis, kurias valdo operatorius. ES ėmėsi veiksmų, siekdama užtikrinti jog priemonės, kuriomis bus siekiamo šio tikslo įgyvendinimo, nekenktų laisvai ir nevaržomai prekybai svarstyklėmis Europos Sąjungos teritorijoje. Todėl ES politikos šioje srityje tikslas yra skatinti atitinkamų taisyklių suderinimą.

CE ženklinimas ir neautomatinių svarstyklių direktyva

Direktyva 2009/23/EB (kodifikuota Direktyvos 90/384/EEB redakcija) siekia suderinti taisykles, reglamentuojančias neautomatinių svarstyklių pardavimą ES, užtikrinant aukštą vartotojų apsaugos nuo klaidingų svėrimo rezultatų lygį.

Direktyvoje neautomatinės svarstyklės apibrėžiamos kaip „matavimo priemonė kūno masei nustatyti pagal kūną veikiančią sunkio jėgą“ ir „kurią sveriant valdo operatorius“.

Kalbant apie CE ženklinimą Direktyva taikoma priemonėms, skirtoms masei nustatyti šiais atvejais: sudarant komercinius sandorius, apskaičiuojant mokėtinas sumas, tarifus, mokesčius, priedus, baudas, atlyginimus, nuostolių bei žalos atlyginimą, taikant įstatymus ar kitus teisės aktus, medicinos praktikoje ligoniams sverti, farmacijos srityje gaminant vaistus, nustatant kainą pagal masę tiesioginėje viešojoje prekyboje.

CE ženklinimas – įvertinus atitiktį

Gamintojai gali rinktis tarp dviejų procedūrų, atliekamų įvertinant neautomatinių svarstyklių atitiktį suderintiems saugos reikalavimams, nurodytiems Direktyvoje.

Pirma galimybė yra EB tipo tyrimas (aprašytas II priedo 1 punkte), kurį atlieka paskelbtoji įstaiga, po kurio pateikiama arba EB tipo atitikties deklaracija (gamybos kokybės garantija), kaip nurodyta II priedo 2 punkte, arba EB patikrinimas, kaip nurodyta II priedo 3 punkte.

Antra galimybė yra EB vienetų patikra, kaip nurodyta II priedo 4 punkte. Įvykdęs atitikties įvertinimo procedūrą gamintojas svarstykles gali pažymėti CE ženklu, greta nurodydamas atitinkamos paskelbtos įstaigos identifikacinį numerį. Ženklai turi būti matomoje vietoje, lengvai įskaitomi ir neištrinami.

Be to, ant galinės svarstyklių pusės turi būti žalias lipdukas, kuriame vaizduojama didžioji raidė „M“. Ant svarstyklių taip pat turi būti nurodyti šie užrašai: kur reikia, EB tipo patvirtinimo liudijimo numeris, gamintojo pavadinimas, tikslumo klasė, mažiausioji ir didžiausioji ribinė masė, patikros padalos vertė, du paskutiniai skaitmenys metų, kuriais buvo pritvirtintas CE ženklas. Daugiau techninių duomenų, kuriuos būtina nurodyti, kai taikytina, išvardyta Direktyvos IV priede.

Teisinei metrologijai priskirtų matavimo priemonių grupių sąrašas ir laiko intervalai tarp patikrų patvirtinimo http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=430278.

 

Kaip išsirinkti tinkamas svarstykles?

Keli patarimai, kurie Jums padės išsirinkti tinkamas svarstykles.

Maksimalus sveriamų objektų svoris

Maksimalus planuojamas sverti svoris, įskaitant tarą ar kitus priedus. Pavyzdžiui, jeigu planuojate sverti daiktą, kurio neto svoris yra 100 kg., o taros svoris yra 10 kg., neturėtumėte rinktis svarstyklių sveriančių iki 100 kg. Reikėtų rinktis svarstykles turinčias didesnę maksimalią svėrimo ribą.

Svarstyklių padalos vertė (tikslumas)

Šiuo atveju, Jums reikėtų nuspręsti – kokiu tikslumu svarstyklės turėtų sverti. Pavyzdžiui, jeigu sversite svorius iki 10 kg., svarstyklių padalos vertė bus: iki 5 kg. – 1 g. nuo 5 kg. iki 10 kg. – 2 g. Kuo didesnė svarstyklių maksimali svėrimo riba, tuo didesnė svėrimo paklaida, tačiau tai tikrai nereiškia jog svarstyklės svers netiksliai.

Svarstyklių dydis

Paprastai, svarstyklių galingumas taip pat leidžia nuspėti ir svarstyklių platformos dydį, kadangi svarstyklių platformos yra gaminamos standartiškai pagal svarstyklių galingumą. Kuo mažesnė svarstyklių maksimali sveriamoji galia, tuo mažesne ir svarstyklių platforma; kuo didesnė maksimali svėrimo riba, tuo didesnė ir platforma. Pavyzdžiui, svarstyklių, kurių maksimali sveriamoji galia yra 150 kg., platformos dydis yra 40x50 cm.; svarstyklių, kurių maksimali svėrimo riba yra 10 kg., svėrimo platformos dydis yra 24x19 cm.

Kokioje aplinkoje bus dirbama su svarstyklėmis

Aplinkos savybės, kurioje bus dirbama yra labai svarbus faktorius renkantis svarstykles. Dauguma pigių svarstyklių nėra pritaikytos darbui drėgnoje aplinkoje ar patalpoje su ypatingai aukšta ar žema temperatūra. Dirbant svarstyklėmis joms nepritaikytoje aplinkoje, svėrimo rezultatai gali būti netikslūs. Perkant svarstykles maisto produktų svėrimui patariama įsigyti svarstykles su IP apsauga – apsauga nuo drėgmės ir purvo. Norint įsigyti patikimas, gerai veikiančias svarstykles, geriau investuoti šiek tiek daugiau pinigų negu planavote ir prietaisu naudotis ilgesnį laiką. 

Tikimės, kad ši informacija Jums buvo naudinga ir padėjo išsirinkti tinkamiausias svarstykles. Jeigu turite klausimų, susisiekite su mumis, mielai atsakysime į visus iškilusius klausimus.

Tai – įdomu

Svarstyklių atsiradimo istorija

Balansinės svarstyklės – primityviausios ir paprasčiausios svarstyklės, kurios atsirado anksčiau negu įrodymuose skelbiamos datos. Senovėje naudoti akmenys, kurie buvo skirti nustatyti absoliutų svorį, archeologų yra siejami su pirmosiomis svarstyklėmis. Taip pat, yra manoma jog balansinės svarstyklės, greičiausiai, buvo naudojamos nustatant santykinį svorį dar anksčiau negu bandyta nustatyti absoliutų svorį.

Seniausias svarstyklių egzistavimo įrodymas yra datuojamas 2400-1800 m. per. m. e. Gango slėnyje (dabartinis Pakistanas). Yra manoma, kad pirmykštėse gyvenvietėse nušlifuoti, suvienodinti akmenų kubai buvo naudojami svorio nustatymui naudojantis pirminėmis balansinėmis svarstyklėmis. Nors kubai nebuvo sužymėti, tačiau, buvo atrasta, kad jų svoriai yra bendro vardiklio kartotiniai. Akmens kubai buvo pagaminti iš skirtingų mineralų, kurie skyrėsi savo tankumu. Akivaizdu, kad kubai būdavo daromi tokio paties svorio, bet ne dydžio, o jiems nebuvo taikomi kokie nors ypatingi kriterijai.

Įrodymai apie svarstyklių atsiradimą nukelia mus net į Egiptą, į 1878 m. per. m. e., tačiau istorikai mano, kad svarstyklės buvo pradėtos naudoti ir dar anksčiau. Atrasti akmenys su išraižytomis svorio žymėmis ir Egipto hieroglifo simboliu reiškiančiu auksą įrodo, kad egiptiečių pirkliai naudojo svorio matavimo sistemą, kuri leido išmatuoti aukso svorį. Nors nė vienų svarstyklių iš tų laikų nėra atrasta, tačiau daugybė svėrimo akmenų bei senovės piešinių, vaizduojančių balansinių svarstyklių naudojimą įrodo, kad svarstyklės buvo plačiai paplitusios.

Įvairių svarstyklių gausa paskatino kurti vis tobulesnius prietaisus. Net didysis išradėjas bei dailininkas Leonardo da Vinci prisidėjo prie svarstyklių kūrimo, o 1586 m. Galilėjus sukonstravo ypatingas – hidrostatines svarstykles, kuriomis buvo nustatomas medžiagų tankis.

Nors keičiantis amžiams prietaisai tobulėjo, visos svarstyklės išrastos iki XVIIa. Yra balansinių svarstyklių variacijos. Atrasti įrašai datuojantys 1600 m. yra susiję su spyruoklinėmis svarstyklėmis, tačiau spyruoklinių svarstyklių prototipas atsirado 1770 m., kurį sukūrė Richard‘as Salter‘is. Svarstyklės buvo pradėtos dažniau naudoti kai 1840 m. R.W. Winfield‘as sukūrė žvakidės tipo svarstykles, kurios buvo naudojamas sverti laiškams bei siuntiniams pašte. Spyruoklinės svarstyklės tapo populiaresnės negu svirtinės svarstyklės, kadangi spyruoklinėmis svarstyklėmis buvo dirbama paprasčiau ir greičiau, jų nereikėjo kaskart kruopščiai balansuoti. Iki 1940 m. prie spyruoklinių svarstyklių buvo derinami ir elektroniniai prietaisai, kad rodmenys būtų tikslesni. Nors svarstyklės buvo derinamos su elektroniniais prietaisais, tai dar nebuvo tikrosios elektroninės svarstyklės, kurias naudojame dabar kadangi svėrimo principas išliko toks pats kaip ir balansinėse ar spyruoklinėse svarstyklėse.